siàticu s.m.
0.1 siatichi, siatico, siatiki; f siaticu.
0.2 Lat. tardo sciaticum (DELI2 s.v. sciàtico).
0.4 Cit. tutte le occorrenze.
0.5

0.8 AScobar: siaticu.
Valla: ø.
0.8 BDel Bono: sciatico.
Vinci: ø.
Pasqualino: ø.
Mortillaro: ø.
Biundi: ø.
Traina: ø.
Macaluso Storaci: ø.
VS: siàticu*.
0.8 CTLIO: sciàtico.
0.9 Salvatore Arcidiacono 31.03.2023.
ISSN 2975-111X
1 [Med.] Infermità che provoca dolore e claudicazione, sciatica; lo stesso che siàtica.

[1] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.7, pag. 84.6: Item pisu di tri tornisi di angarico, data, iuva a duluri di artetico e di siatico.

1.1 [Med.] Chi soffre di sciatica; sciatico.

[1] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.11, pag. 85.2: Item pigla pichi di li navi: miscata cum armuniaco, et misa, esti optimo e singulari rimediu a li siatichi et leva lu duluri di la pulagra et l'acqua duvi esti cocta, data a biviri, iuva multu et esti probatu.

[2] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.17, pag. 85.21: Item la insuncza di lu vulturi, miscata cum la insuncza di lu porcu, iuva a li paralitichi, artetichi et siatiki.

[3] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.18, pag. 85.24: Item l'artenco diretro la cornacha, portato, sana la pulagra di lu pedi drictu et vali similimenti ad tucti li artetiki et siatiki.

[4] Gl F ScobarXVIL (1519) - Voc. bilingue, pag. 255b: siaticu malatu ischiacusischiadicus.