0.1 | siatichi, siatico, siatiki; f siaticu. |
0.2 | Lat. tardo sciaticum (DELI2 s.v. sciàtico). |
0.4 | Cit. tutte le occorrenze. |
0.5 |
|
0.7 | 1 [Med.] Infermità che provoca dolore e claudicazione, sciatica; lo stesso che siàtica. 1.1 [Med.] Chi soffre di sciatica; sciatico. |
0.8 A | Scobar: siaticu. Valla: ø. |
0.8 B | Del Bono: sciatico. Vinci: ø. Pasqualino: ø. Mortillaro: ø. Biundi: ø. Traina: ø. Macaluso Storaci: ø. VS: siàticu*. |
0.8 C | TLIO: sciàtico. |
0.9 |
Salvatore Arcidiacono 31.03.2023. ISSN 2975-111X |
[1] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.7, pag. 84.6: Item pisu di tri tornisi di angarico, data, iuva a duluri di artetico e di siatico.
[1] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.11, pag. 85.2: Item pigla pichi di li navi: miscata cum armuniaco, et misa, esti optimo e singulari rimediu a li siatichi et leva lu duluri di la pulagra et l'acqua duvi esti cocta, data a biviri, iuva multu et esti probatu.
[2] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.17, pag. 85.21: Item la insuncza di lu vulturi, miscata cum la insuncza di lu porcu, iuva a li paralitichi, artetichi et siatiki.
[3] ThesaurusXVR - Thesaurus pauperum, 157.18, pag. 85.24: Item l'artenco diretro la cornacha, portato, sana la pulagra di lu pedi drictu et vali similimenti ad tucti li artetiki et siatiki.
[4] Gl F ScobarXVIL (1519) - Voc. bilingue, pag. 255b: siaticu malatu ischiacus, ischiadicus.