campisi s.m.
0.1 campisi, campisu.
0.2 Da campu.
0.4 Cit. tutte le occorrenze.
Att. anche in testi malt.
0.5

Alterna con campisu.
Polir.: campisi a cavallu 2.1.

0.8 AScobar: campisi*.
Valla: ø.
0.8 BDel Bono: ø.
Vinci: ø.
Pasqualino: ø.
Mortillaro: ø.
Biundi: ø.
Traina: campisi*.
Macaluso Storaci: ø.
VS: campisi*.
0.8 CTLIO: campese.
0.9 Rossella Mosti 20.11.2021.
Data ultima revisione: 28.11.2023.
ISSN 2975-111X
1 [Mest.] Chi esercita un’attività agricola; contadino.

[1] ValMaxXIVU - Accursu di Cremona, Valeriu Maximu, ms. A, [II, 1, 28], vol. 1, pag. 63.23: Valesiu, homu riku et di vita di campisu... || Cfr. Val. Max., II, 4, 5: «Valesius vir locuples rusticae vitae».

1.1 [Mest.] Chi cura una proprietà agricola alle dipendenze di un signore; fattore.

[1] ValMaxXIVU - Accursu di Cremona, Valeriu Maximu, ms. A, [IV, 1, 17], vol. 1, pag. 155.29: poy que issu [[scil. Archita di Tarantu]] riturnà a Tarantu  et incumenzà a rividiri li soy campi, adunaussi que per negligencia di lu sou campisi li campi erannu guastati... || Cfr. Val. Max., IV, 1, ext. 1: «neglegentia vilici».

[2] Wettinger/1993 (342) - 1469 Discussione del consiglio cittadino, pag. 364.28: Di lu frumentu ki vegnanu li campisi et li cabelloti <et> viasi ki frumentu ch'è et cui havi suverchu ki venda et ki si facza bandu ki cui voli portari frumentu ki porta.

[3] Wettinger/1993 (342) - 1469 Discussione del consiglio cittadino, pag. 365.11: Di lu frumentu ki si cherki cum juramentu sollempni di li cabelloti, campisi, curatuli et ki cui havi suverchu ki venda.

2 [Milit.] Arciere.

[1] Gl F ScobarXVIL (1519) - Voc. bilingue, pag. 55b: campisi sagittarius, sagittator, arquarius. || Ma arquarius pare intendere piuttosto 'fabbricante d'archi'.

2.1 [Milit.] Locuz. Campisi a cavallu: arciere a cavallo.

[1] Gl F ScobarXVIL (1519) - Voc. bilingue, pag. 55b: campisi a cavallu hippotoxota.